Gyvybės chemija

4.2. Gyvybės chemija. Šiame skyriuje nurodoma, kad riebalai yra glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai. Paaiškinami gyvūninės ir augalinės kilmės riebalų fizikinių savybių skirtumai. Paaiškinami gyvūninės ir augalinės kilmės sandaros skirtumai. Remiantis pateiktomis schemomis ir riebalų hidrolizės reakcijos lygtimi, apibūdinami gaunami produktai. Paaiškinama, kad šarminė riebalų hidrolizė taikoma muilo gamybai. Pateikiamos riebalų hidrolizės lygtys (su H2O, NaOH), apibūdinami gaunami produktai. Paaiškinama riebalų energetinė reikšmė organizmui. Nurodomas ryšys tarp riebalų naudojimo maistui ir organizmo polinkio susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Apibūdinami aminai kaip bazinės medžiagos. Pateikiama metilamino sąveika su HCl reakcijos lygtis. Apibūdinama aminoetano rūgštis kaip amfoterinis junginys (pvz. reakcija su HCl ir NaOH). Naudojantis pateiktomis schemomis, paaiškinama, kad baltymai yra įvairių aminorūgščių polimerai. Apibūdinamas peptidinis ryšys struktūrinėse baltymų formulėse. Pateikiamos dipeptido susidarymo reakcijos lygtys. Apibūdinama pirminė ir antrinė baltymų struktūra. Paaiškinama vandenilinio ryšio svarba antrinei baltymų struktūrai. Pateikiama dipeptido hidrolizės lygtis, apibūdinami gaunami produktai. Apibūdinama baltymų hidrolizė ir apykaita organizme. Naudojantis pateiktomis schemomis, paaiškinama nukleorūgščių sandara. Nurodomos funkcinės grupės gliukozės, fruktozės sutrumpintoje struktūrinėje formulėje. Nurodomos pateiktose struktūrinėse formulėse ciklinės gliukozės ir fruktozės molekulės. Pateikiama gliukozės susidarymo fotosintezės metu ir gliukozės oksidacijos kvėpavimo procese lygtis molekulinėmis formulėmis. Apibūdinama fotosintezės svarba gliukozės sintezei ir deguonies regeneracijai. Nurodoma, kad sacharozė yra gliukozės ir fruktozės junginys. Apibūdinama, kad krakmolas ir celiuliozė yra gamtiniai polimerai. Pateikiamos gliukozės polikondensacijos reakcijos susidarant krakmolui ir celiuliozei. Apibūdinama krakmolo reikšmė organizmui. Apibūdinama krakmolo hidrolizės reakcija ir jos reikšmė organizmui. Pateikiami įvairių maisto priedų (acto rūgšties, citrinų rūgšties, natrio glutamato, sorbitolio) ir papildų (vitaminų, makroelementų (Ca ir Mg), mikroelementų (Fe)) pavyzdžiai. Paaiškinamos maisto priedų (konservantų, skonio stipriklių, saldiklių) naudojimo priežastys. Nurodoma, kokį poveikį žmogaus organizmui gali turėti vartojami maisto papildai.