Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas

4.1. Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas. Šiame skyriuje pateikiami alkanų (nuo C1 iki C5) pavyzdžiai,jų bei eteno ir etino molekulinės, sutrumpintos struktūrinės ir nesutrumpintos struktūrinės formulės. Taip pat pateikiami alkenų ir alkinų (nuo C3 iki C6) pavyzdžiai, jų molekulinės, sutrumpintos struktūrinės ir nesutrumpintos struktūrinės formulės. Paaiškinama apie metano, etano, eteno ir etino molekulių erdvinę sandarą. Paaiškinama kaip naudotis alkanų, alkenų ir alkinų homologinės eilės bendrąja formule. Paaiškinamos homologo, homologinės eilės sąvokos. Apibūdinami izomerai kaip tos pačios cheminės sudėties, bet skirtingos struktūros junginiai, pateikiama pavyzdžių. Paaiškinama anglies atomų grandinės pakaitų padėties, dvigubojo ryšio padėties izomerija. Paaiškinama anglies atomų grandinės pakaitų padėties, dvigubojo ryšio padėties, cis ir trans izomerija. Paaiškinama kaip rašant organinių junginių pavadinimus, taikyti pagrindines IUPAC nomenklatūros taisykles. Paaiškinama kaip sudaromi nešakotos grandinės alkanų, alkenų ir alkinų pavadinimai nuo C1 iki C10. Paaiškinama kaip užrašyti struktūrines formules ir pavadinti sočiųjų angliavandenilių nuo C4 iki C5 izomerus. Paaiškinama kaip sudaromi pavadinimai įvairių angliavandenilių, turinčių metilo ir etilo pakaitų ir  iki dviejų halogenų atomų. Apibūdinama benzeno molekulės sandara, sudaromi pavadinimai benzeno homologų, turinčių iki aštuonių anglies atomų molekulėje. Paaiškinama kaip organinių junginių struktūrinėse formulėse atpažinti alkoholių funkcinę grupę ir priskirti junginį alkoholių klasei. Apibūdinama alkoholių funkcinė grupė, sudaromi sočiųjų mono-, di-, ir trihidroksilių alkoholių pavadinimai. Apibūdinama aldehidų funkcinė grupė, sudaromi aldehidų pavadinimai nuo C1 iki C6. Apibūdinamas propanonas kaip antrinio alkoholio oksidacijos produktas ir pateikiamos jo taikymo sritys. Paaiškinama kaip organinių junginių struktūrinėse formulėse atpažinti aldehido ir karboksirūgščių funkcinę grupę ir priskirti junginius karboksirūgščių klasei. Apibūdinama karboksirūgščių funkcinė grupė, sudaromi monokarboksirūgščių pavadinimai nuo C1 iki C6. Paaiškinama kaip pagal pateiktą bendrąją formulę priskirti junginį sočiosioms ar nesočiosioms karboksirūgštims. Apibūdinama esterių sandara, sudaromi esterių, turinčių iki 4 anglies atomų, pavadinimai. Paaiškinama kaip atpažinti amino grupę organinių junginių struktūrinėse formulėse ir priskirti junginį aminų klasei. Apibūdinama aminų funkcinė grupė, paaiškinamos sąvokos: pirminis, antrinis, tretinis aminas. Sudaromi tradiciniai metilo ir etilo grupes turinčių aminų pavadinimai (netaikant IUPAC reikalavimų vartoti padėties nuorodą N-). Palyginamos pirminių ir antrinių aminų bei amoniako bazinės savybės. Paaiškinama kaip užrašoma paprasčiausios aminorūgšties struktūrinė formulė. Apibūdinamos aminorūgščių funkcinės grupės, sudaromi pavadinimai, kai anglies atomų grandinėje yra iki 3 atomų. Pateikiamos metano, eteno degimo, eteno reakcijos su H2, lygtys. Apibūdinamas etenas kaip polimerų pramonės žaliava. Paaiškinamos metano, eteno, etino fizikinės ir cheminės savybės (degimo reakcijos, metano pakaitų reakcija su Cl2, eteno prijungimo reakcijos su H2, halogenais, vandenilio halogenidais, H2O, etino prijungimo reakcija su H2) ir naudojimo galimybės. Pateikiamos eteno gavimo iš etanolio, etino gavimo iš kalcio karbido reakcijų lygtys. Nurodomos eteno ir etino panaudojimo (polimerizacija) pramonėje galimybės. Paaiškinamos benzeno fizikinės ir cheminės savybės (degimas, pakaitų reakcija su Br2, HNO3). Nurodoma, kuriuos būdingiausius organinius junginius galima išskirti iš gamtinių dujų ir naftos. Nurodomos iškastinio kuro rūšys, esančios Lietuvoje (durpės, nafta). Nurodoma, kad angliavandeniliai visiškai sudega iki anglies(IV) oksido ir vandens. Pateikiamos išlygintos sočiųjų angliavandenilių (C1–C6) degimo lygtys. Paaiškinama, kaip kinta angliavandeniliai krekingo metu, apibūdinamos naftos produktų naudojimo sritys. Klasifikuojamos organinių medžiagų reakcijos į pakaitų, jungimosi, eliminavimo (atskėlimo) ir oksidacijos-redukcijos, pateikti šių reakcijų pavyzdžiai. Paaiškinami alkoholių, aldehidų ir karboksirūgščių gavimo vienas iš kito būdai naudojantis oksidacijos-redukcijos reakcijomis. Apibūdinamos fizikinės metanolio ir etanolio savybės, pateikiamos degimo lygtys. Apibūdinami alkoholiai kaip junginiai, galintys dalyvauti eliminavimo (atskėlimo) ir oksidacijos-redukcijos reakcijose, pateikiami tokių reakcijų pavyzdžiai. Klasifikuojami alkoholiai į pirminius, antrinius ir tretinius. Paaiškinamas metanolio, etanolio ir etandiolio poveikis organizmui, nurodomas šių alkoholių taikymas chemijos pramonėje ir buityje. Apibūdinamos fizikinės etano rūgšties savybės ir nurodomos panaudojimo sritys. Pateikiamos reakcijų lygtys karboksirūgščių su hidroksidais, baziniais oksidais, druskomis (karbonatais). Pateikiami esterių kaip kvapiųjų medžiagų ir kaip tirpiklių naudojimo pavyzdžiai. Pateikiamos paprasčiausių esterių susidarymo lygtys, pavadinamos reaguojančios ir susidarančios medžiagos. Pateikiamos paprasčiausių esterių hidrolizės lygtys, pavadinamos reaguojančios ir susidarančios medžiagos. Pateikiami sąvokų: monomeras, polimeras, polimerizacijos laipsnis paaiškinimai. Paaiškinami polimerinių medžiagų susidarymo principai (polimerizacija, polikondensacija). Pateikiamos polimerizacijos (polieteno, polipropeno, polivinilchlorido, polistireno) reakcijos lygtys. Paaiškinami plastikų naudojimo privalumai ir trūkumai. Apibūdinamos gamtosauginės problemos, susijusios su plastikų naudojimu. Apibūdinamos gamtosauginės problemos, susijusios su plastikų naudojimu, pateikiami šių problemų sprendimo būdai.