Rūgštys ir bazės

3.3. Rūgštys ir bazės. Šiame skyriuje pateikiama informacija apie vandens fizikines savybes. Apibūdinama vandens molekulės sandara ir poliškumas. Paaiškinama apie  vandenilinio ryšio susidarymą tarp vandens molekulių ir jo įtaką fizikinėms vandens savybėms. Paaiškinama kokią įtaką tirpimo greičiui ir ištirpstančios medžiagos kiekiui turi temperatūra. Paaiškinama kaip remiantis tirpumo kreivėmis, apskaičiuoti, kokia masė medžiagos ištirps arba išsiskirs iš tirpalo pakeitus tirpalo temperatūrą. Paaiškinama kaip elektrolitai skyla į jonus. Nurodomi vandeninių tirpalų laidumo elektros srovei skirtumai. Medžiagos suskirstomos į neelektrolitus, silpnuosius (silpnosios rūgštys, amoniakas, vanduo) ir stipriuosius (tirpios druskos, tirpūs metalų hidroksidai, stipriosios rūgštys) elektrolitus. Pateikiami sąvokų: stiprioji rūgštis, stiprioji bazė, silpnoji rūgštis, silpnoji bazė paaiškinimai. Apibūdinamos stipriosios ir silpnosios rūgštys naudojantis jonizacijos konstantų Ka verte. Nurodoma, ar gali vykti mainų reakcija pagal pateiktą reakcijos lygtį. Paaiškinama kaip sudaromos bendrosios, nesutrumpintos ir sutrumpintos joninės reakcijų lygtys, kaip sudaromos bendrosios reakcijų lygtys pagal pateiktas sutrumpintas jonines lygtis. Pateikiamos bazių sąveikos su H2SO4, kai susidaro sulfato ir vandenilio sulfato druska,reakcijų lygtys. Paaiškinama apie procesus, lemiančius vandens kietumą. Nurodomi pagrindiniai vandens minkštinimo būdai. Užrašytos lygtis reakcijų, kurioms vykstant pašalinimas laikinas ir pastovus vandens kietumas (kaitinant, su fosfatais ar karbonatais). Užrašytos netirpių karbonatų (CaCO3, MgCO3) ir vandenilio karbonatų (Ca(HCO3)2, Mg(HCO3)2, NaHCO3) terminio skilimo reakcijų lygtis. Yra aprašyta kaip naudojantis indikatoriais galima nustatyti tirpalo pH. Paaiškinama, kaip tirpalo pH rodiklis susijęs su vandenilio ir hidroksido jonų moline koncentracija. Paaiškinama vandenilio jonų koncentracijos svarbą gyvybiniams procesams. Yra aprašyta kaip skaičiuojamas pH stipriųjų rūgščių ir bazių tirpaluose. Paaiškinama silpnųjų rūgščių liekanos jonų (CO32-, CH3COO-) reakciją su vandeniu ir nurodoma, kad šių druskų tirpalai bus baziniai. Nurodoma, kad iš stipriųjų rūgščių ir stipriųjų bazių susidariusių druskų tirpalai yra neutralūs. Yra apibūdinami rūgštiniaia, baziniai oksidai, pateikiami jų pavyzdžiai, užrašytos rūgščių ir bazių gavimo iš oksidų ( Na2O, CaO, CO2) chemines lygtis. Nurodoma, kad amfoteriniai oksidai ZnO ir Al2O3 reaguoja su rūgštimis ir tirpiais hidroksidais. Apibūdinami indiferentiniai (neutralūs) oksidai, pateikiami jų pavyzdžiai. Apibūdintas CO poveikis žmogaus organizmui. Užrašytos reakcijų lygtimis bazinių IIA grupės metalų oksidų sąveikos su rūgštimis, rūgštiniais oksidais (CO2, SO2, SO3). Užrašytos reakcijų lygtimis bazinių oksidų sąveikos su rūgštimis, rūgštiniais oksidais. Užrašytos reakcijų lygtimis rūgštinių oksidų (CO2, SO2, SO3) sąveikos su hidroksidų tirpalais. Užrašytos CO2, SO2, SO3 sąveikos su NaOH ir Ca(OH)2, kai susidaro dviejų tipų druskos, reakcijų lygtis. Apibūdinama ir užrašytos cheminėmis lygtimis aliuminio oksido ir hidroksido, cinko oksido ir hidroksido reakcijas su rūgštimis ir tirpiais hidroksidais. Apibūdinami nemetalų (H2, O2, N2, Cl2) fizikines savybes, gavimo pramonėje šaltiniai ir svarbiausios naudojimo sritis. Apibūdinamos nemetalų vandenilinių junginių (NH3, HCl) rūgštines ir bazines savybes. Apibūdinami svarbiausi oro, vandens ir dirvožemio taršos šaltiniai ir jų žala aplinkai: statiniams, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams. Apibūdinamos globalios aplinkosauginės problemos: „rūgštieji lietūs“ „šiltnamio“ reiškinys, ozono sluoksnio kitimas. Nurodomos šių problemų priežastis bei galimos pasekmės. Yra pateikti ir pasiūlyti būdai, mažinantis taršą.
Kaina 3.00 Lt. (0.87 €)
5.00 Lt. (1.45 €)