Cheminių reakcijų greitis ir cheminė pusiausvyra

3.2. Cheminių reakcijų greitis ir cheminė pusiausvyra. Šiame skyriuje paaiškinama kas yra reakcijos greitis, pateikiami lėtų ir greitų cheminių reakcijų pavyzdžiai. Paaiškinama, kaip reakcijos greitis priklauso nuo reaguojančių dalelių susidūrimo dažnio. Pateikiama informacija apie cheminių reakcijų greičio priklausomybę nuo reagentų prigimties, kaip kinta cheminės reakcijos greitis keičiantis koncentracijai ir temperatūrai. Apibūdinamas katalizatorių ir fermentų veikimas, pateikiami jų naudojimo pavyzdžiai. Paaiškinama apie automobilių katalizatorių taikymą mažinant aplinkos taršą. Paaiškinama, kaip kinta cheminės reakcijos greitis keičiantis kietųjų medžiagų paviršiaus plotui, dujinių medžiagų slėgiui.  Paaiškinamas ryšys tarp dujų slėgio ir koncentracijos. Išaiškinama cheminės reakcijos mechanizmo sąvoka nagrinėjant šiuos pavyzdžius: metano chlorinimą, susidarant chlormetanui ir vandenilio bromido bei bromo prijungimą prie eteno. Išaiškinama grįžtamosios cheminės reakcijos sąvoka ir pateikiami pavyzdžiai. Paaiškinama kaip kinta tiesioginės ir atvirkštinės reakcijos greitis vykstant reakcijai. Apibūdinama cheminė pusiausvyra kaip dinaminė būsena, kuriai nusistovėjus tiesioginė ir atvirkštinė reakcijos vyksta vienodu greičiu. Užrašyta pusiausvyros konstantos formulė duotai homogeninei reakcijai ir paaiškinta, ką rodo pusiausvyros konstantos vertė. Pagal Le Šatelje principą įvertintas reakcijos pusiausvyros poslinkis keičiantis slėgiui, koncentracijai ir temperatūrai. Paaiškinta katalizatoriaus įtaką grįžtamosioms reakcijoms ir kodėl katalizatorius nepakeičia pusiausvyros padėties. Apibūdinamos NH3 fizikinės savybės,nurodomos svarbiausios panaudojimo sritys. Užrašytos cheminės lygtys, paaiškinančios pramoninę amoniako (N2->NH3), sieros rūgšties (S->SO2->SO3->H2SO4) gamybą, pateikiami šių medžiagų naudojimo pavyzdžiai. Užrašytos cheminės lygtys, paaiškinančios pramoninę azoto rūgšties (N2->NH3-> NO->NO2->HNO3) gamybą. Užrašyta SO3 sąveikos su H2O reakcijos lygtis. Paaiškinta amoniako, sieros rūgšties ir azoto rūgšties technologinė svarba, pateikiami šių medžiagų naudojimo pavyzdžiai. Paaiškinama, kad augalams reikalingi azoto, fosforo, kalio junginiai. Užrašytos trąšų: amonio salietros, kalio salietros, kalio chlorido, karbamido, amofoso formulės. Paaiškinta slėgio, temperatūros ir atskirų medžiagų koncentracijos įtaka amoniako sintezės reakcijos greičiui ir pusiausvyrai. Apibūdinama sieros(VI) oksido gavimo iš sieros(IV) oksido kaip grįžtamoji reakcija gaminant sieros rūgštį. Apibūdinama sieros oksidų įtaka aplinkai. Apibūdinamos gamtosauginės problemos, susijusios su amoniako, sieros ir azoto rūgšties gamyba.